Sako, kad įžūlumas – tai antroji laimė. Arba kam gaminti namie, jei galima eiti į svečius

Turbūt pas kiekvieną atsiras giminaičių, kurie gali be jūsų kvietimo ateiti į svečius, kada jūs visai jų nelaukėte. O kartais būna giminaičių, kurie ateina pas jus pavalgyti ir pailsėti neklausdami, jums tai patogu ar ne.

Būtent tokie giminaičiai yra ir pas mane. Mano vyras turi pusbrolį, mes bendraujame šeimomis, tačiau neypatingai artimai. Ir staiga pas mus į svečius atėjo jo žmona su 3 vaikais.

Aš skubėjau iš darbo, bėgau namo, kad spėčiau pagaminti vakarienę savo šeimai, kol vyras paims vaikus iš mokyklos ir darželio. Einu, o prie vartų stovi Žana su 3 vaikais, sako, o mes ėjom pro šalį, nusprendėm užsukti.

Žinoma, aš pakviečiau juos į svečius, nes buvo nepatogu atsakyti. Tada teko ruošti vakarienę didelei kompanijai. O paskui jiems patiko. Jie ėmė užeiti vos ne kas antrą dieną be skambučių ir perspėjimų.

Vyras jau neišlaikė ir paskambino pusbroliui. Viską papasakojo, o atsakymą išgirdo: „O ką, tau maisto gaila?“ Kam gaminti, jei galima nueiti pavalgyti pas giminaičius? Taip tęstis nebegalėjo ir aš nusprendžiau ją pamokyti.

Po darbo paskambinau vyrui ir pasakiau, kad šiandien važiuosime į svečius pas mano mamą, aš paimsiu vaikus, o tu po darbo važiuok pas ją. Su vaikais užėjome į parduotuvę, nupirkome produktų ir nuvažiavome pas mamą arbatos.

Po 2 valandų skambina giminaitė ir sako, kad laukia mūsų jau valandą. Į ką aš atsakiau, kad šiandien grįšime vėlai, svečiuojamės pas mamą. Ji įsižeidė ir išjungė telefoną.

Sekančią dieną paskambino anyta ir pasakė, kad neteisingai pasielgiau su giminaičiais. O dar po dienos paskambino vyrui ir ėmė skųstis, kad marti dabar pas juos surengė pasisėdėjimą su vaikais.