Tas, kuris šypsosi, visada stipresnis už tą, kuris pyksta

„Pykti – tai tas pats, lyg griebti įkaitintą anglį, kad mestum ją į kitą žmogų. Vienintelis, kuris nudegs, tai tu
pats“, – Buda.

„Didelių sukrėtimų ar sunkumų metu visada geriau užsiimti darbu, nukreipiant savo pyktį ir energiją į
kažką pozityvaus“,- Li Jakoka.

Sako, kad žmogus gyvena tuo, į ką sutelktas jo dėmesys. Todėl kai situacija tampa nekontroliuojama ir
atrodo, kad jūs nežinote „nuo ko pradėti“, tik kantrybė ir tam tikra optimizmo dalis padės susidoroti su
problema be pražūtingų pasekmių.

O jei jūs pasirinksite negatyvumą, jis gali sukelti nereikalingą emocinį disbalansą ir tapti dar didesnio
streso, nerimo ir pykčio priežastimi.

Rami šypsena padės pasiekti daugiau

Daugumoje atvejų konfliktai įsiplieskia tarp artimų žmonių. Tokiose situacijose yra du įvykių eigos
variantai: mes prarandame kontrolę arba bandome maksimaliai racionalizuoti tai, kas vyksta.

Vieno ar kito varianto pasirinkimas priklauso nuo sugebėjimo kontroliuoti savo impulsyvumą ir būti
dėmesingu. Čia bus teisingiau išnaudoti proto atvirumą, kuris leis „nuraminti bangas“.

„Su šypsena paprasčiau pasiekti tai, ko nori, nei su kardu“,- Viljamas Šekspyras.

Esmė ne tame, kad kas nors laimėtų ginčą, o kas nors pralaimėtų. Pamoka, išmokta to, kuris veikė
labiau subalansuotai, bus naudingesnė.

Taikus dialogas, savalaikė šypsena ir neįtemptas elgesys atsakant į agresiją būtinai pravers ir kitose
situacijose ateityje. Štai kodėl mes sakome: „Jei norite kažko pasiekti – šypsokitės“.

Pyktis – tai kelias į niekur

Pyktis sukelia situacijas be išeities. Jis trukdo klausyti ir būti išklausytiems, neleidžia suprasti aplinkinių ir
būti suprastiems jų. Kai pykstame, mes jau nematome nieko, išskyrus savo ego.

Nė viena iš konflikto pusių negalvoja apie tai, kad gali klysti, kad primeta savo idėjas, o ne aiškina jas,
arba kad priima kaip duotybę aiškinimus, kurie gali neturėti nieko bendro su realybe.

„Pykti – tai tas pats lyg griebti įkaitintą anglį, kad mestum ją į kitą žmogų. Vienintelis, kuris nudegs, tai tu
pats“,- Buda.

Pyktis aptemdo įsiutusio žmogaus protą, versdamas patikėti jį savo klaidos neįmanomumu. O dar jis gali
net nesuvokti, kad pergalė mūšyje jam nieko neatneš, todėl kad jis nesužinojo, ką galvoja jo oponentas,
arba todėl, kad galiausiai jis patikės melu.