Šuo nenustoja verkti, kai vėl mato savo šeimininkę

Šuns šeimininkė neteko būsto dėl to, kad ją atleido iš darbo ir ji negalėjo mokėti nuomos. Mergina neturėjo pinigų net normaliai maitintis, bet, nepaisant to, ji pirmiausia maitino savo numylėtinį. Ji bandė rasti darbą, tačiau nebuvo su kuo palikti šuniuką. Kartais jai padėdavo draugai, tačiau tai negalėjo trukti amžinai. Tada viena draugė patarė merginai laikinai atiduoti šunį į prieglaudą, kol neras darbo ir buto.

Prieglaudoje šuniuką šers ir prižiūrės.

Išsiskyrimas su numylėtiniu šeimininkei buvo labai sunkus, tačiau ji buvo įsitikinusi, kad kai ras darbą, iškart pasiims šunį. Deja, būsto ir darbo paieškoms merginai išėjo visi trys mėnesiai. Bet kai ji visa tai padarė, iškart atvažiavo į prieglaudą savo mylimo šuniuko.

Gyvūnas pažino savo šeimininkę dar iš tolo. Šuo ėmė staugti ir kaukti. Mergina irgi neišlaikė ir pravirko, kritusi ant kelių priešais voljerą. Kai tik voljeras buvo atidarytas, šuniukas iškart puolė į savo šeimininkės glėbį. Jie ilgai laiką sėdėjo apsikabinę. Prieglaudos darbuotojai įamžino šį jautrų momentą. Šeimininkė sakė savo šuneliui:

– Aš tave pasiimu, juk dabar turiu namus ir darbą!

Šunelis į tai vizgino uodegytę ir viauksėjo iš laimės, kad pagaliau susitiko su šeimininke. Visi darbuotojai džiaugėsi šiuo susitikimu.