Tu nemyli manęs, nes aš įvaikinta. Šie žodžiai išvedė mane iš pusiausvyros ir siaubingai nuliūdino…

Angelina įsižeidė ir supyko ant manęs. Ji labai norėjo suvalgyti tortą, kuris buvo šaldytuve, o aš jai sakau, kad prieš miegą negalima valgyti saldumynų, nes jai bus sunku užmigti, o ryte reikia anksti keltis į mokyklą.

Ji pareiškė, kad aš jos nemyliu. Taipogi Angelina su ašaromis akyse pareiškė, kad neleidžiu jai valgyti torto, kadangi aš netikra jos mama.

Šie žodžiai išvedė mane iš pusiausvyros ir siaubingai nuliūdino. Iš tiesų taip nėra, dukra nežinojo, ką pasakyti, sugalvojo šį argumentą, kad gautų tortą. Angelina norėjo tuo mane paveikti, bet jai nepavyko.

Atsimenu, kaip mano sūnėnas pareiškė savo mamai, kad ji įsivaikino jį, nes neperka Lego. Vaikai rado tėvų „silpną vietą“ ir nori tokiu būdu pasiekti savo, tačiau nežino, kad šis metodas jau seniai paseno ir daugiau neveikia.

Aš apkabinau dukrą, pasakiau, kad ją myliu, kad ji mano, kaip ir jos brolis bei tėtė. Aš dar kartą paaiškinau dukrai, kodėl vakare geriau nevalgyti torto, kad mes paragausime jo ryte, aš jai duosiu didesnį gabalėlį. Toks atvejis su įvaikinimu nebepasikartojo.

Nors aš įsitikinusi, kad dukra vėl pradės grasinti man šia fraze paauglystėje, bet aš ir tada vėl pakartosiu jai tai, ką pasakiau tą kartą. Juk ribos ir draudimai tik tam, kad jai būtų geriau.