Viena močiutė turėjo 3 anūkus. Kartą kaimo kaimynai paskambino anūkams ir pranešė, kad močiutė sunkiai susirgo

Viena močiutė turėjo tris anūkus. Ir dvi anūkes. Visi jie močiutę labai mylėjo. Dažnai atvažiuodavo į kaimą, gerdavo šviežią pieną, valgydavo pyragėlius, ilsėdavosi.

Išaugo gerais žmonėmis. Ir močiutė juos labai mylėjo. Didžiavosi pasiekimais.

Tik vienas anūkas, Andrius, buvo nelabai sėkmingas, taip sakant. Mokėsi blogai, porąkart bėgo iš namų, galėdavo ką nors nugvelbti ir net buvo neilgam papuolęs į kalėjimą.

Apie jį kalbėti stengėsi mažiau. Ir nekviesti jo į svečius.

O likę keturi dažnai susirinkdavo ir karštai ginčydavosi: kuris močiutę labiau myli? Kurį močiutė labiau myli?

Buvo mėgstamiausia užstalės pokalbių tema.

Kartą kaimo kaimynai paskambino anūkams ir pranešė, kad močiutė sunkiai susirgo. Insultas. Ir reikia greičiau atvažiuoti.

Tačiau buvo pavasaris, pažliugę, ledas, purvas, sniegas, lietus.

Normalaus kelio ten nebuvo. Mašina važiuoti rizikinga. Ir vaikai, ir anūkai nusprendė truputį palaukti. O kol kas pasimels už močiutę, žinoma. Jie juk ją mylėjo.

Ir tas Andrius sėdo į traukinį. Jis pardavė striukę bendrabučio kaimynui, visus pinigus pragėrė. Bet štai, atvažiavo traukiniu, paskui autobusu, paskui žygiavo per purvą dvi valandas.

Be striukės. Ir štai taip atvyko pas močiutę į ligoninę. Ir nieko neatnešė, tuščiomis rankomis atvyko.

Bet šiomis rankomis jis klojo lovą ir nešiojo basoną. Ir nakvojo namie, o paskui vėl eidavo į ligoninę.

Senutė pasveiko. O paskui atvažiavo vaikai ir anūkai su dovanomis, kai kelias pasidarė normalus.

O Andrius išvažiavo; giminaičiai nelabai jį mylėjo. Ir jie gėrė arbatą, valgė pyragėlius ir ginčijosi, kas labiau myli močiutę. Tik močiutė tylėjo. Ir testamentą paslėpė kuo giliau; ji namą Andriui užrašė. Ji kai ką suprato apie meilę…