– Aš jos neįžeidinėju, aš ją motyvuoju! – piktinasi anyta

Anyta mano, kad savo amžinais baksnojimais ji motyvuoja anūkę lieknėti. Tik vaiko nereikia motyvuoti, vaikui problemos su hormonais, ji negali to kontroliuoti!

O šita, jei taip galima pavadinti, moteris, kuri yra mano anyta, netiki, kad 10-metis vaikas gali turi kažkokių problemų su hormonais.

– Iš kur pas ją gali būti problemos? Juk ji ne kokia gimdžiusi boba, kad hormonai šėltų! Visa tai dėl tingulio ir dėl to, kad tu jai pataikauji!

Dukrelės svoris per pusmetį paaugo labai smarkiai, tačiau jos apetitas nepadidėjo, ji valgė kaip ir visada. Žinoma, aš susijaudinau ir nuvedžiau vaiką pas gydytojus. Atlikome tyrimus, praėjome apžiūras, kur ir išaiškėjo hormonų problema. Gydytoja pasakė, kad retai, tačiau vaikams taip būna.

Gydymas kol kas tik vitaminais, pasakė, kad reguliuoti sistemos kol kas nėra prasmės, kadangi organizmas netrukus pradės lytiškai bręsti.

Reikia sulaukti to, vėl atlikti tyrimus, o paskui jau daryti išvadas.

– Galbūt ir nereikės nieko daryti, prasidės menstruacijos ir viskas savaime normalizuosis. Taigi,  neskubėkime, – nuramino mus gydytoja.

Dukra, kuri labai pergyveno dėl savo svorio, truputį nusiramino. Nes jau buvo prieitas momentas, kad išvis atsisakydavo valgyti.

Net vaikas suprato, kad problemos neišspręsi čia ir dabar. O štai anyta nesuprato. Ji numojo į mano aiškinimus, o anūkei ėmė kalbėti bjaurastis:

– Aš tau pyragų nekepiau, nes tu ir taip štai kokia stora!

– Ne, mes neisime į atrakcionus, o jei jie sulūš nuo tavo svorio.

– Ak, tu neištekėsi! Jau dabar šit kokia stora, o kas bus toliau?

Štai tokiais žodžiais anyta apdovanodavo anūkę, kuri po to tik gūžėsi savyje ir ilgai nenorėjo pasakoti, kas vyksta.

Bandžiau pasikalbėti su anyta, aiškinau, rodžiau gydytojos išrašus, tačiau anyta neįsitikino niekuo.

Dabar juk bet kokias pažymas galima pripaišyti. Tada aš tiesiog pareikalavau neįžeidinėti vaiko. Tačiau anyta net nelaiko savo žodžių įžeidimais.

– Aš jos neįžeidinėju, aš ją motyvuoju! – pasipiktino anyta. Eik tu ***, nudriskusi kate, su savo motyvacija! Save motyvuok! Ne, pati atrodo kaip nudėvėtas kaliošas, o prie vaiko kabinėjasi.

Aš ją atviru tekstu pasiunčiau ***, paskui dar vyrui paskambinau, jis dabar budėjime. Nenorėjau trukdyti, galvojau, grįš namo, ten ir pasikalbėsime, tačiau nebebuvo jėgų kentėti.

Paskambinau vyrui, pasakiau, ką jo motina išdarinėja ir ko ėmiausi dėl to. Anūkė su šita močiute nebebendrauja ir į mūsų namus šita bjaurybė nebeateina.

Vaikui ir taip sunkus periodas gyvenime, jai reikia palaikymo, o močiutė jai kalba šlykštynes! Jei dukra galėtų numesti svorį, ji taip ir padarytų, o ji negali! Tai nuo jos nepriklauso.

Buka mano anyta. Gaila, kad tai dabar žinau ne tik aš, bet ir mano vaikas.