Žentas man iki šiol dėkingas, kad išgelbėjau jų šeimą. Štai kaip tai nutiko…

Savo vienintelę dukrą Liną auginau viena. Savo laiku atvažiavau iš kaimo į miestą stoti į institutą, kol mokiausi, gyvenau bendrabutyje, o paskui nuėjau dirbti, išsinuomojau butą.

Kai sutikau savo būsimą vyrą, įsimylėjau, svajojau apie šeimą, tačiau jo planuose šeimos nebuvo. Pagimdžiau ir likau viena. Tada man labai padėjo tėvai, iš pradžių gyvenau pas juos, o paskui jie laikinai pasiliko Liną pas save, o aš išvažiavau į miestą daryti karjeros.

Mama visada mėgo kartoti: „Dukra, kas benutiktų, turi prisiminti, kad turi mus“. Šiuos žodžius įsiminiau ilgam, todėl visada jaučiau jų palaikymą.

Su laiku atsistojau ant kojų ir jau pati jiems padėjau, tačiau suvokimas, kad šiame pasaulyje yra žmonės, visada pasiruošę tave palaikyti, suteikė man kažkokių ypatingų jėgų.

Daugiau nebeištekėjau, taip gavosi. Dabar man 68 metai, dukra jau suaugusi, turi puikią šeimą ir du vaikus.

Tą dieną gavau pensiją ir išvažiavau pas dukrą. Prieš tai užėjau į parduotuvę ir nupirkau įvairiausių skanėstų. Mano Lina labai mėgsta zefyrus. O žentui nupirkau žuvies ir butelį alaus.

Vaikai manęs nelaukė, tačiau džiugiai priėmė savo namuose; mes su dukra gėrėme arbatą su zefyrais, ji pasakojo man apie anūkių pasiekimus.

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad dukros šeimoje viskas gerai, bet taip buvo ne visada. Prieš 15 metų dukra norėjo skirtis su vyru, tuo momentu ji jau turėjo du vaikus.

Ji atėjo pas mane ir aš jai tada pasakiau tuos pačius žodžius, kuriuos man kadaise sakė mama: „Dukrele, kas benutiktų, tu turi prisiminti, kad turi mane.“

Tuo metu aš gyvenau savo 3 kambarių bute ir lengvai galėjau apgyvendinti dukrą su vaikais pas save. Tačiau suteikiau galimybę jai spręsti pačiai.

Tada mes atsigėrėme arbatos su zefyrais, pasikalbėjome, dukra nusiramino ir grįžo pas vyrą. Nuo tada jie kartu gyvena daug metų, pas juos viskas gerai.

Žentas iki šiol dėkingas už tai, kad tada palaikiau jų šeimą ir nelindau su savo pamokslais.

Dabar mano dukra augina dukteris ir taip pat sako joms: „Kas benutiktų, jūs turite prisiminti, kad turite mus“.