53-ejų palikau žmoną dėl jaunos merginos ir stipriai dėl to gailiuosi: vyro, priėmusio nelengvą sprendimą, gyvenimo istorija

Visą naktį negalėjau ramiai miegoti. Kankino kvailos mintys. Vis galvojau, kas man trukdo būti laimingu. Ko trūksta, kad gyvenčiau su džiaugsmu? Turiu gražią žmoną ir sveiką dukrą. Tačiau vis tiek jaučiausi tarsi ne savo vietoje.

Prieš dvejus metus nusprendžiau skirtis. Tuo metu man buvo per 50, ir pamaniau, kad jausmai išseko. Žmona Ana dažnai skųsdavosi, kad ją mūsų santykiai netenkina, todėl pagaliau nusprendžiau viską užbaigti. Ji labai pasikeitė po menopauzės, ir aš nebegalėjau pakęsti jos sunkios nuotaikos. Nors tiesą sakant, skyrybos man buvo nelengvas žingsnis.

Santuokoje Ana nuolat skųsdavosi, kad jai skauda galvą. Ji dažnai būdavo blogos nuotaikos – vis kažkas jai netikdavo. Apie intymų gyvenimą net nėra ką kalbėti – jo tiesiog nebebuvo. Pamažu mano kantrybė baigėsi. Pradėjau dirbti taksistu, kad kuo mažiau būčiau namuose, o ir papildomos pajamos praversdavo.

Vieną kartą prie manęs įsėdo moteris. Jai buvo 38-eri. Ji grįžo po atostogų, linksma, įdomi, įdegusi. Nusprendžiau pavežti ją nemokamai – mane įkvėpė jos gera energija. Ji netyčia paliko savo telefono numerį ant sėdynės.

Tuomet mano gyvenimas visiškai pasikeitė. Kasdien norėjosi vis daugiau ekstremalių potyrių. Netgi nusprendžiau nuvykti prie jūros, kad pakeisčiau aplinką. Kadangi Ana atsisakė kelionės, pasiūliau vykti Gabrielei. Per dvi valandas ji susikrovė lagaminą ir išvažiavo su manimi, atidėdama visus reikalus – tokia paprasta ir drąsi.

Grįžus namo, mūsų santykiai su Ana dar labiau pablogėjo. Ji elgėsi taip, tarsi manęs nebūtų. Atrodė, kad jai visai nesvarbu, ką veikiu. Jaučiausi tarsi nepageidaujamas vaikas.

Be to, pajutau vidinius pokyčius. Gabrielė vis dažniau rodė iniciatyvą ir siūlė susitikti. Nusprendžiau nebesulaikyti savęs – taip ir prasidėjo mūsų slaptieji pasimatymai. Ana net niekada neklausė, kur aš einu. Atrodė, kad jai visiškai nerūpi.

Amžiaus skirtumas mūsų nestabdė. Su Gabriele man buvo tikrai gera. Kiekvienas mūsų pasimatymas buvo kupinas aistros, kurios man trūko. Ji prisipažino, kad jai visada patiko vyresni vyrai, ir man tai buvo malonu girdėti.

Po dviejų mėnesių nusprendžiau pateikti skyrybų prašymą. Tai buvo impulsyvus sprendimas. Tik tuomet Ana suprato, kad mūsų santuoka baigėsi. Jos reakcija buvo gana audringa.

Netrukus mes su Gabriele susituokėme ir tapome tėvais. Man atrodė, kad dabar būsiu visiškai laimingas. Juk viską tam turėjau.

Tačiau supratau, kad tam viskam esu per senas. Neturėjau jėgų nei namų ruošai, nei žmonai, nei žaidimams su dukra ar šeimos pasivaikščiojimams. Mane erzino triukšmas – norėjosi tylos ir ramybės. Sveikata irgi pradėjo šlubuoti, tad apie nerūpestingą gyvenimą galėjau tik svajoti.

Jaučiausi pavargęs ir prislėgtas. Man buvo sunku gyventi su Gabriele ir nuolat atitikti jos lūkesčius. Buvusi žmona Ana dažnai skambindavo ir prašydavo sugrįžti. Ji sakė, kad vis dar mane myli ir laukia. Suvokiau, kad ją myliu labiau už viską ir labai ilgiuosi. Bet ką galiu padaryti? Palikti Gabrielę su mažyliu?

Gyvenimas mane rimtai išbando. Atidūriau tarp dviejų ugnių ir nieko negaliu pakeisti. Bet faktas lieka faktu – myliu savo buvusią žmoną. Meilė Gabrielei buvo paprastas susižavėjimas, tik supratau tai per vėlai.

Dažnai susitinkame su Ana. Geriame kavą virtuvėje ir prisimename praeitį. Su ja jaučiuosi labai gerai ir patogiai. Po tokių susitikimų visai nesinori grįžti namo, tačiau suvokimas, kad negaliu palikti Gabrielės su dukra, mane slegia.

Jaučiuosi nelaimingas. Atrodo, kad gyvenu dvigubą gyvenimą. Man gera su šeima, bet širdis vis tiek traukia prie Anos. Nesuprantu, ko noriu iš gyvenimo ir kaip tapti laimingu nepaisant visko.