Sužinojome, kad tėtis turi antrą šeimą. Ir antrąja šeima buvome būtent mes

Mūsų šeima visada buvo pavyzdinė, nors tėvai net nebuvo susirašę. Mama ir tėtis gyveno petys petin, kaip sakoma. Barniai šeimoje buvo itin reti, o ir tikrų skandalų niekada nebuvo, tik nedideli apsižodžiavimai.

Tėtis dirbo keraminių plytelių gamykloje, užėmė vadovaujančias pareigas. Gamyklos filialas buvo dar viename mieste beveik už 300 km nuo mūsiškio. Todėl tėčiui dažnai tekdavo išvažiuoti į komandiruotes, kurios trukdavo 2-3 savaites.

Per vieną tokią komandiruotę mes su mama nusprendėme padaryti tėčiui siurprizą. Man tada buvo 15 m. Tai buvo spalis ir kaip tik šios kelionės metu tėčiui sukako 45 m.

Mes su mama ilgai svarstėme, kokią dovaną nupirkti tėčiui, kaip jį nustebinti. Tačiau sugalvoti kažką ypatingo buvo sunku, o norėjosi būtent naujo, neeilinio.

Ir štai man atėjo idėja: nupirkti kokią nors dovaną ir važiuoti pas tėtį, padaryti jam siurprizą. Mama mane palaikė ir mes ėmėme ruoštis. Autobuso bilietai buvo nupirkti, dovana taip pat. Susidėjome būtiniausius daiktus ir išvykome į stotį.

Tėčiui, žinoma, mes nesakėme. Bet būtent tai ir kaitino mūsų interesą: beprotiškai norėjosi pamatyti nustebusį tėvo veidą, kai pamatys mus ant buto slenksčio. Anksčiau mes su mama niekada ten nevažiavome.

Komandiruotės buvo darbinės, laiko linksmintis ten nebuvo, tėtis net skambindavo ne kiekvieną dieną ir sakydavo mums, kad mes ten trukdysime.

Autobuse laikas slinko lėtai, kai ko nors lauki, jis visada išsitempia. Ir štai atėjo ilgai lauktas momentas. Mes išlipome, susiradome taksi, pasakėme reikiamą adresą ir jau po 20 minučių sustojome šalia daugiaaukščio, kurio 3-ajame aukšte buvo tėvo išsinuomotas butas.

Mama truputį luktelėjo ant slenksčio. Ji buvo neįsitikinusi, kad tėtis apsidžiaugs mums atvažiavus be įspėjimo. Mama išvis niekada neišeidavo iš namų, neperspėjusi tėvo, o čia tokia tolima kelionė. Mes pakilome į 3 aukštą, aš paspaudžiau skambutį. Duris atidarė… kažkokia moteris.

Mama iš pradžių apstulbo, ėmė lementi, kad apsiriko, jai reikia 17 buto. Moteris įdėmiai pažiūrėjo į mus, o paskui patvirtino, kad mes patekome reikiamu adresu. Ir čia išėjo tėvas.

Jo akių tuo momentu aš niekada nepamiršiu. Ir nustebimas, ir sutrikimas. Sekundę man pasirodė, kad jis
susverdėjo.

Mama tylėdama žiūrėjo į jį, tėtis irgi tylėjo. Moteris, stovėjusi prie jo, nesuprato, kas vyksta. Sugriauti tylą nusprendžiau aš. Puolusi ant kaklo mylimam tėvui, pasveikinau jį su gimimo diena. Ir tuo momentu išgirdau moters balsą:

– Tėtis? Koks tėtis? Kas tėtis?

– Užeikime į namus, – tyliai pratarė tėtis. Išgirdusi jo balsą iškart supratau, kad nutiko kažkas
negero.

Nusekiau paskui tėtį, mama liko stovėti ant slenksčio. Tėtis grįžo, paėmė ją už rankos ir įsivedė vidun. Tuo momentu mačiau, kad mama keistos būsenos, ji net nemirksėjo, o tiesiog žiūrėjo į tėtį nenuleisdama akių.

Kai tik užsitrenkė durys, moteris, kuri mus pasitiko tėčio bute, ėmė mus įžeidinėti.

– Aš, vadinasi, namie sėdžiu, jo laukiu, sriubas jam verdu, o jis dukras pašaly augina? Kaip čia gaunasi? Ir kur tu šitą… moterį nusičiupai? Ne gėda jums, poniute, vedusius vyrus vedžiotis?

– Aš vedžiojuosi vedusius vyrus?! O jūs iš kur atsiradote išvis? Tai mano vyras, brangute! Nusprendėte, kad čia jį aptarnausite, kol į komandiruotes atvažiuoja?

– Į kokias dar komandiruotes? Jis čia gyvena ir dirba Ir išvis, ko jūs čia su krepšiais atsigrūdote? Nusprendėte savo dukrą priduoti? Nepavyks! Prisidirbote – auginkite pati, o mano vyro nelieskite!

Man atrodė, kad ji jau nenutils, tačiau tuo momentu tėtis garsiai ištarė:

– Tyliai. Gana kalbėti kvailystes! Dėl visko kaltas aš, bet dabar prašau tylos! Ir mama, ir toji skandalinga moteris nutilo. Abi žiūrėjo į tėtį, o aš nežinojau, kaip elgtis.

– Toma, – jis kreipėsi į tą mums svetimą moterį,- tai tikrai mano dukra. Aš auginu ją jau 15 metų ir ateityje irgi nepaliksiu. Tai Anita, mano…- tėtis padarė ilgą pauzę, rinkdamas žodžius,- mano antroji žmona.

Mama tuo metu pakėlė akis, jos buvo pilnos ašarų. Sučiupusi mane už rankos, motina metėsi prie durų.
Nubėgau paskui ją, nesuprasdama, kas vyksta.

Visą kelią namo mama verkė ir tylėjo. Supratau, kad jai dabar nesinori kalbėti, todėl tiesiog laikiau ją už rankos.
Namie paklausiau mamos, ką reiškia tėčio pasakojimas. Mama pasisodino mane ir tarė:

– Tai reiškia, kad tėtis turi dar vieną šeimą. Tačiau tu privalai žinoti, kad tavo tėtis visada liks tau tėčiu. Kaip mes besibartume, kaip mes begyventume, jis tavo tėtis.

Tėvas atvažiavo po 3 dienų. Jis pasisodino mus su mama ir ėmė pasakoti. Pasirodė, kad tą moterį jis vedė dar jaunystėje, 21-erių. Jiems gimė sūnus, tačiau jokio tarpusavio supratimo nebuvo. Jis nenorėjo mesti šeimos, juk vaikui reikėjo tėvo.

28 metų jį paskyrė vieno iš skyrių vadovu ir tada jis ėmė važinėti į mūsų miestą, kur buvo gamyklos filialas. Čia ir susipažino su mama, kurią įsimylėjo kaip berniūkštis. O po metų gimiau aš.

Ši istorija dar ilgai iškildavo tėvų pokalbiuose. Tąkart tėtis atvažiavo visam laikui. Į komandiruotes nebevažinėjo, o su ta žmona išsiskyrė. Dabar man pačiai jau 24 ir aš suprantu, kad mama atleido tėčiui, suteikė mūsų šeimai antrą šansą.