Istorija apie Markizę – gatvės katę, kuri atėjo pagalbos pas žmones

Pasaulyje gyvena daug gerų žmonių, šeriančių benamius gyvūnus. Mūsų herojė Luiza irgi iš jų tarpo. Ji kasdien atnešdavo maisto gatvės katei, gyvenančiai kaimyniniame kieme. Kniaukiantis sutvėrimas buvo ne iš droviųjų. Katė lengvai galėjo stoti į kovą su šunimis, jei reikėdavo atsikovoti maistą. Vieną kartą moteris atkreipė dėmesį, kad murklė nepasirodo jau kelias dienas. Luiza net ieškojo jos kiemuose, tačiau nerado.

Po kelių savaičių Luiza išeidama iš buto prie durų pamatė savo ūsuotąją globotinę, kuri iškart ėmė gailiai kniaukti. Katė atrodė labai blogai, buvo matyti, kad ji nesveikuoja.

Moteris nunešė augintinę pas veterinarą, ten jai nustatė virusinę infekciją. Norint išgydyti katę, ją reikėjo palikti stacionare. Luiza nusprendė ir čia padėti vargšui gyvūnui, apmokėjusi visas išlaidas. Po kurio laiko murklei pasidarė žymiai geriau, ji pralinksmėjo ir tapo žaisminga.

Gydytojai nustatė, kad augintinė yra vos 8 mėnesių kačiukas ir pavadino ją Markize. Ligoninėje dar paaiškėjo, kad jos charakteris nėra paprastas. Kai katės nuotaika būdavo gera, ji būdavo švelni ir žaisminga, tačiau kai neturėdavo ūpo, tokiomis minutėmis galėdavo apkandžioti ir apdraskyti.

Luiza negalėjo pasiimti mažylės pas save, todėl nusprendė ją įkurdinti pas gerus žmones, tačiau buvo įsitikinusi, kad su įnoringu charakteriu ją mažai kas ims. Mergina rado jai laikiną šeimą.

Ji manė, kad Markizė ten ilgai nepragyvens, kadangi negalės susidraugauti su šeimininkais ir jų katinais. Tačiau būgštavimai nepasitvirtino. Globėjams taip patiko murklė, kad jie nusprendė pasilikti ją sau. Katė nė karto neparodė bjauraus savo charakterio, be to, susidraugavo su kitais uodeguotais būsto gyventojais.