Gyvūnai

Liūdna takso, kurio svoris pasiekė daugiau nei 35 kg, istorija!

Pirmųjų 5 gyvenimo metų bėgyje vargu ar kas galėjo šunelyje Obi atpažinti taksų veislę. Jos šeimininkai, pagyvenusi sutuoktinių pora, taip mylėjo augintinį, kiek ir kentėjo nuo senatvinės silpnaprotystės. Todėl Obi gaudavo neįtikėtinai daug maisto ir minimalų fizinį krūvį.

Štai šis groteskiškas mėsos ir lašinių maišas – taksas, vardu Obi, koks jis buvo tuo metu, kai juo susidomėjo zooapsauga. Esant maksimaliai 15 kg suaugusiam individui svorio normai, Obi svėrė daugiau nei 35 kg! Jo pilvas vilkosi žeme ir todėl reikėjo sumeistrauti specialų bandažą, kad šuo nepažeistų nugaros lieknėjimo metu.
Visa Obi kančių priežastis buvo tame, kad jo ankstesni šeimininkai neturėjo supratimo, kaip rūpintis gyvūnu. Jie net nesusimąstė apie tai – ėda ir puiku. O tai, kad greitas maistas šuniui mažai tinka, jiems neatėjo į galvą. Kaip sako veterinarai, dabar tai problema numeris 1 išsivysčiusiose šalyse. Jei varginguose regionuose šunų gyvenimas šuniškas, tai pasiturinčiose valstybėse jie suvokiami kaip gyvi žaislai. O žaislai neserga ir nekenčia nuo antsvorio, ar ne?

Obi viskas susiklostė gana gerai, jis tapo pavyzdingai atliktos lieknėjimo procedūros pavyzdžiu. Iš pradžių griežta dieta, paskui fizinių pratimų kompleksas, paskui pervedimas į subalansuotą mitybą ir būtini pasivaikščiojimai mažiausiai du kartus per dieną. Tuo pačiu veterinarai pašalino beveik 2 kg nukarusios odos – viskam išėjo keli metai ir dabar Obi atrodo idealus, laimingas taksas. Jam parinks naujus, suprantančius apie šunų auginimą šeimininkus.

Related Articles

You cannot copy content of this page