Matematikos mokytoja visai klasei rašė dvejetus už elgesį, aiškindama tai pedagogo griežtumu

Mano sūnus mokosi 5 klasėje. Niekada nebuvo jokių skundų jo elgesiu ar mokymusi. Tačiau nuo metų vidurio kažkas pasikeitė.

Kaip ir kiekvienoje mokykloje, perėjus į 5 klasę mūsų klasę paėmė nauja klasės vadovė. Vaikai buvo ja sužavėti. Gera, miela, užjaučianti, įdomiai vedė savo dalyką – lietuvių kalbą ir literatūrą. Tačiau be klasės auklėtojos, atsirado ir mokytojai-dalykininkai.

Viena griežčiausių buvo matematikos mokytoja. Ji buvo vidutinio amžiaus ir iš pradžių vaikai buvo labai patenkinti ja. Tai, kaip ji aiškino savo dalyką, patiko visiems. Vaikai su malonumu klausė, konspektavo, bandė savo jėgas sprendžiant uždavinius ir užduotis.

Kiek vėliau prasidėjo skundai iš pavienių mokinių. Jie sakė, kad mokytoja labai priekabiai žiūri į atsakymus, smarkiai žemina pažymius.

Tėvai ėmė klausinėti kitų vaikų nuomonės klasės pokalbių grupėje. Aš nusprendžiau, kad kai kurie vaikai tiesiog tingi mokytis, štai ir nusprendė sugalvoti pasiteisinimą.

Sūnus pasakė, kad mokytoja griežta, tačiau duoda stiprias žinias. Ir tai buvo tiesa, jis lengvai atlikdavo visas užduotis savarankiškai, suprasdavo kiekvieną temą.

Antrame trimestre mano vaikas pradėjo kiek blogiau žvelgti į matematiką, o tomis dienomis, kai šis dalykas būdavo tvarkaraštyje, išvis nenorėdavo eiti į mokyklą.

Tuo metu susimąsčiau, kodėl taip vyksta. Tačiau sūnus nieko nepasakojo. Netrukus jis parnešė pirmą dvejetą per visus mokymosi metus ir, žinoma, iš matematikos.

Jis viską paaiškino paprastai: keli mokiniai neatliko namų darbų, todėl visai klasei parašė dvejetus. Tiesą sakant, mano nepasitenkinimui nebuvo ribų! Kaip pedagogas gali taip elgtis? Tačiau sūnus su ašaromis prašė nesikišti į šią situaciją.

Praėjo dar kiek laiko ir vėl dienyne dvejetas. Tuo momentu pasipylė pikti atsiliepimai apie mokytoją tėvų pokalbių grupėje.

Žinoma, toks elgesys su vaikais tėvams sukėlė emocijų audrą. Ir visi ėmė prašyti klasės auklėtojos pagalbos. Išklausiusi mūsų aiškinimus, klasės auklėtoja pažadėjo pasikalbėti su matematikos mokytoja, išsiaiškinti tokio elgesio su vaikais priežastį.

Po poros savaičių vaikai pasakojo, kad mokytoja šaukė ant jų dėl atidaryto lango, dėl to, kad neturi juodraščių, dėl to, kad kažkas iš vaikų graužė rašiklio kamštelį…

Žodžiu, tas nesibaigiantis rėkimas lydėjo vaikus reguliariai. Tačiau paskui ji ėmė neigiamai elgtis ne su klase, o su kai kuriais vaikais, tame tarpe ir mano sūnumi.

Klausimą apie mokytoją ir jos poelgius mes iškėlėme tėvų susirinkime. Klasės vadovė papasakojo, kad kalbėjo su mokytoja. Ji sako, kad puikiai elgiasi su mūsų vaikais ir visiškai nelinki jiems blogo. O jos dėstymo maniera – tik griežtumas auklėjant mokinius.

Klasės auklėtoja paaiškino, kad tėvai sutinka, jog griežtumas turi būti, tačiau jis neturi atsispindėti pažymiuose.

Nusprendėme, kad naudos iš šių pokalbių nebus ir kad reikia rašyti skundą.

Sekančią dieną tėvų komiteto atstovai nuvyko į švietimo skyrių.

Skyriaus vedėja įdėmiai išklausė mūsų pretenzijas ir paprašė pateikti ją raštu. Mes jau buvome pasiruošę ir viską parašę iš anksto.

Mūsų prašymas atsisakyti matematikos mokytojos buvo pasirašytas iškart. Ir kitoje pamokoje mūsų klasėje įsivyravo gera maloni atmosfera, į matematikos pamoką atėjo nauja mokytoja, kuri iškart rado bendrą kalbą su vaikais.