Apie ką galvoja moteris…Tai nutiko prieš du metus. Vasara. Atjungė karštą vandenį. Virtuvėje pasigirsta kažkoks skimbčiojimas ir šnaresys…

Tai nutiko prieš du metus. Vasara. Atjungė karštą vandenį. Sergu. Temperatūra.

Kad nereikėtų terliotis su maistu, prisikepiau visą skardą kulšelių ir užsipirkau kefyro bei pomidorų.

Jėgų ir noro plauti indus po ledine rūdžių srovele – jokių. Todėl virtuvėje tvyrojo baisi betvarkė. Duodavau sau garbės žodį po valandėlės viską sutvarkyti ir padėdavau eilinę lėkštę su kaulais, indelį nuo salotų ir nešvarų puodelį.

Mano apetitas ir ligos metu puikus ir į dienos pabaigą jie palaipsniui užpildė visus paviršius, įskaitant ir kėdę po langu.

Antra nakties. Tvanku. Langai atidaryti.

Vartausi pusiaumiga.

Virtuvėje pasigirsta kažkoks skimbčiojimas ir šnaresys.

O aš gyvenu pirmame aukšte. Galvoju, na viskas – prisitinginiavau, pelė atėjo vaišintis. Norėjau apsiversti ant kito šono ir miegoti toliau, tačiau visgi nusprendžiau įsitikinti ir jei tai tikrai pelė arba dar blogiau – žiurkė, reiškia, ryte reikia nueiti pelėkautų ir ją sunaikinti.

Nenoriai atsikėliau.

Praėjau koridoriuku ir apmiriau ant mažos virtuvėlės slenksčio.

Ją beveik visą užėmė didžiulio beveik 2 metrų ūgio vyriškio siluetas.

Įsitempęs sustingo centre ir laukia mano reakcijos.

Rankoje nedidelis peilis, kuriuo perpjovė tinklelį nuo uodų.

Ant kaktos mirksi ir akina žibintuvėlis. Dėl šio pulsavimo viskas atrodo truputį nerealu ir panašu į nebylaus juodai balto kino kadrus su sugedusiu projektoriumi.

Aš absoliučiai nuoga. Kelias sekundes nejudame ir tylėdami žiūrime vienas į kitą.

Reikia pasakyti, kad dėl kokios nors smulkmenos aš galiu supsichuoti ir išskysti, tačiau rimtose situacijose iškart mobilizuojuosi ir išlieku šaltakraujiška bei rami.

– Labas vakaras,- ištariu aukštuomenės tonu su lengva priekaišto natele. Balsas gavosi impozantiškas iš miegų ir gundančiai kimus dėl peršalimo.

Tai, kas vyko toliau, aš esu mačiusi tik filmuose apie vampyrus ir superherojus. Stambi didelių gabaritų masė akimirksniu pašoko, vienu grakščiu šuoliu įveikė du metrus ir dingo lango tamsoje. Halkas įsigudrino prasisprausti pro siaurutį tarpą, pro kurį ir aš vargu pralįsčiau, perskristi kėdę ir net nepaliesti palangės.

Manau, žmogus, kuris naktį įlindo į namus neįsitikinęs, ar juose yra žmonės, pasiruošęs viskam, žmogžudystei irgi. Juk galėjo įeiti vyras ar kovinis šuo. Jei būčiau ėmusi isteriškai spiegti, greičiausiai jis būtų supanikavęs ir nutildęs mane visam laikui.

Tačiau tokiam košmarui jis buvo nepasiruošęs. Visur nuograužos, kaulai, šiukšlių maišai. Tamsoje ir mirksinčioje šviesoje tai pakankamai baisus vaizdas. Jis kaip tik ir sukėlė tiek triukšmo todėl, kad įlipo į lėkštę ant kėdės ir numetė puodelį.

Ir paskui dar mandagi nuoga maniakė iššoko ir gundančiai sveikinasi. Turbūt iki šiol prisimena, kaip vos sveiką kailį išnešė.
Bet! Apie ką galvoja moteris?!!

Pirma mintis: „Velnias, reikėjo pilvą įtraukti!“