Šiandien lygiai metai, kai mes su žmona išsiskyrėme ir štai sutinku savo buvusią žmoną. Pažvelgiau į ją ir nepatikėjau savo akimis

Šiandien, lygiai po metų, kai mes išsiskyrėme, sutikau savo buvusią žmoną! Pažvelgiau į ją ir nepatikėjau savo akimis! Žmonės linkę dažnai klysti savo gyvenime, tame nėra nieko baisaus.

Priešingai, klaidos dažniausiai mus stimuliuoja, suteikia ryžto, nors, žinoma, daugelis priima jas kaip asmeninį pralaimėjimą ir ištyžta dar daugiau, nei anksčiau. Aš įsitikinęs, kad bet koks suklydimas gali būti kruopščiai išanalizuotas ir priimtas kaip patirtis: klysta visi ir jūs tame tarpe. Pavyzdys gali būti ši istorija.

Taip, žmogus suklydo ir dabar gailisi, tačiau tuo pačiu jis kažko pasimokė.

„Lygiai prieš metus palikau savo žmoną. Palikau ją, nes susipažinau su jauna ir patrauklia mergina, kuri teikė man malonumą, ko jau seniai nedarė mano žmona. Ji lyg sugrubo, visa pasidengė celiulitu, strijomis, pilvas nukaro…

Žmona pamiršo kosmetiką, nustojo prižiūrėti plaukus ir aš pastebėjau, kad nuo jos vis dažniau trenkia prakaitu. Ji nustojo daryti elementariausius dalykus: lakuotis nagus, skustis kojas, dėvėti liemenėlę, dėl ko jos krūtinė suglebo… Žodžiu, visi šie dalykai negatyviai mane veikė.

Nebemačiau moters, kurią įsimylėjau. Ir aš išėjau. Šiandien, lygiai po metų, kai mes išsiskyrėme, sutikau savo buvusią žmoną. Ir nepatikėjau savo akimis: kaip gerai ji atrodė! Graži, prisižiūrėjusi, stangrus patrauklus kūnas, apsirengusi gana atvira suknele…

Negali būti! Atsisakiau tuo tikėti. Ji visiškai nebuvo panaši į 3 vaikų (mano vaikų!) motiną ir aš giliai susimąsčiau, kas gi išties nutiko. Turbūt, kol ji buvo su manimi, jai nepakako laiko sporto klubui, juk ji visą laiką skyrė man ir mūsų vaikams!

Galbūt ji nedėvėjo liemenėlės tiesiog todėl, kad jai nebuvo kada su ja terliotis, juk reikėjo žindyti mažylius? Galbūt ji nesiskuto kojų ir nesipešiojo antakių, nes jai teko gaminti, plauti, tvarkyti paskui mus visus? Dabar aš galvoju apie tai, kad gal ji išties buvo laiminga?

Juk ji visada svajojo apie didelę ir tvirtą šeimą, siekė kažkuo rūpintis. Turbūt jos gyvenimas buvo puikus, o aš tiesiog negalėjau to įvertinti…

Noriu pasakyti tik viena: žinau, kas yra reali moteris namuose ir aš ją praradau, praradau žmogų, kuris buvo man didžiausia laimė. Iškeičiau vidinį grožį į išorinį. O ji sutiko žmogų, kuris nesielgė su ja kaip su tarnaite ir davė jai laiko pasirūpinti savimi. Dabar per vėlu kažką keisti.“

Kaskart, kai tu manai, kad kažkas tavęs nevertas ar nepateisina tavo lūkesčių, paprasčiausiai pažvelk į save ir pagalvok, ką darai tu pats. Ar nedarai klaidos tiesiog dabar? Jei tu dar nenusprendei, ar tai tiesa, greičiau padaryk artimam žmogui ką nors malonaus!