Vyras kasdien duodavo žmonai nurodymus, kad namie neatsipalaiduotų

Su Simonu mes pažįstami 3 metus. Susipažinome visiškai atsitiktinai kino teatre. Netyčia apipyliau jį kola filmo metu. Žinoma, atsiprašiau ir ėmiausi valyti jo kelnes. Jis nusijuokė ir kaip kompensacijos pareikalavo telefono numerio. Nebuvau prieš, jis man patiko.

Taip ir pradėjome susitikinėti. Žinojau, kad Simonas iš pasiturinčios šeimos, tačiau tai nebuvo lemiamas faktorius.

Man tiesiog buvo gera su juo. Jis darė man nepamirštamą įspūdį, gražiai mergino ir negailėjo dėmesio. Saldainių ir gėlių periodas truko 7 mėnesius, o paskui jis pasipiršo. Sutikau, nes pajutau, kad tai mano žmogus.

Vestuvės buvo tikrai prabangios. O iškart po iškilmių mes išvykome į kelionę. Tai buvo pirmasis mano skrydis lėktuvu ir toks prabangus poilsis užsienio viešbutyje.

Visos draugės man pavydėjo ir tvirtino, kad pačiupau sėkmę už uodegos. Bet paskui viskas pradėjo keistis…

Simonas reikalavo, kad išeičiau iš darbo. Norėjo, kad kurčiau namų jaukumą ir pasitikčiau jį po darbo su gera nuotaika. Juolab mano uždarbis buvo mažas, o finansinių problemų mūsų šeima neturėjo. Aš sutikau. Norėjosi būti idealia žmona. Stengiausi visur jam įtikti ir džiuginti įvairiais skanėstais.

Nustojau susitikinėti su draugėmis. Taip nugrimzdau namų reikaluose, kad praradau save. Kai sutariau susitikti su merginomis ir nueiti į kavinę, susidūriau su Simono nesupratimu.

Jis pareiškė nesutinkąs. Matote, ten bus svetimi vaikinai ir jis nenori, kad aš būčiau jų kompanijoje. Ir išvis jis greitai grįš iš darbo. Kas jam paduos vakarienę ir švarius drabužius?

Likau namie, bet ant vyro supykau. Praregėjau. Simonas mane pavertė nemokama tarnaite. Užvertė mane savo buitimi. Namie pavargdavau labiau, nei darbe. Ėmiau degraduoti, praradau ryšį su savo draugais ir atsilikau nuo šiuolaikinio pasaulio.

Net nustojau darytis manikiūrą, juk nebuvo laiko nueiti pas meistrę. O ir vyras nuo manęs atitolo. Buvusi aistra dingo. Mums net nebeliko apie ką kalbėtis.

Prieš išeidamas į darbą, jis pastoviai duodavo man nurodymus: ką paruošti, ką išskalbti, ką sutvarkyti ir t.t. Supratau, kad nenoriu taip gyventi. Šalia jo pavirtau sena tetule, kuri net šaknų negali nusidažyti ir antakių susitvarkyti. Pamačiusi savo atvaizdą veidrodyje, pasibaisėjau.

Mečiau vyrą. Tiesiog ryte susirinkau daiktus ir išvažiavau. Iškart susitvarkiau išvaizdą, pasivaikščiojau su draugėmis ir ėmiausi ieškoti darbo.

Simonas pastoviai skambina ir maldauja grįžti, bet aš nenoriu. Pasirodo, mes pernelyg skirtingi, kad eitume vienu keliu. Nenoriu būti namų tvarkytoja. Man svarbu jaustis mylima moterimi, o ne patogia.

O kaip jūs pasielgtumėte mano vietoje?