– Tiesą sakant, aš jau pasiruošusi duoti skyryboms. Vyras mane užkniso. O mama manęs nesupranta! Ji dievina žentą!

– Tiesą sakant, aš jau pasiruošusi duoti skyryboms. Vyras mane užkniso. Maža to, kad jis siaubingas tinginys, tai dar ėmė prasigerti po truputį.

Savimi išvis nustojo rūpintis. Rytais toks alkoholio dvokas tvyro bute, kad mes su sūnumi dūstame. Jis, žinoma, netriukšmauja ir nepridaro problemų, tačiau taip gyventi aš nenoriu.

O mama manęs nesupranta! Ji dievina žentą! – pyksta 37-ejų Ingrida.

– Tai yra, jo priklausomybė alkoholiui jos netrikdo?

– Ji sako, kad visi vyrai geria. O mano juk toks geras, ramus, ūkiškas. Ji vis prisimena, kaip jis sutvarkė butą prieš mums grįžtant iš gimdymo namų.

Tai juk buvo prieš 8 metus! Tačiau mama iki šiol žiūri į žentą neslėpdama pasigėrėjimo. Ji galvoja, kad jis išvis neturi trūkumų. Svarbiausia, kad moka tvarkytis, o tai, kad geria, neuždirba pinigų, nesidomi vaiku – tai „smulkmenos“.

Esmė tame, kad Aldona Vaišvilienė – švaros fanatė. Jos namuose ideali tvarka. Ji gyvena viena, todėl visada palaiko sterilią švarą. Ją net vyras paliko, juk jam pabodo nuolat matyti žmoną su skuduru ir šluota.

– Mama juk tvarkosi kasdien. Kitų neverčia, tiesa. Ji sakydavo, kad pas mus su tėčiu rankos dygsta neteisingoje vietoje, todėl ji nenori po mūsų visko perdarinėti. Aš tik ir girdėjau visą vaikystę, kokia aš kiaulė. Jei ji pamatydavo ant stalo nešvarų puodelį ar saldainio popierėlį, jai kildavo isterija.

Buvo labai sunku gyventi su ja. Dar nespėjai pavalgyti, o ji jau rėkia: „Nepamiršk išsiplauti indų ir gerai nušveisti stalo“. Suprantu tėvą, tiesą pasakius. Aš pati su džiaugsmu pabėgau iš tos švaros šventovės,- prisimena Ingrida.

Inga nekopijuoja motinos elgesio. Ji ne apsileidėlė, tačiau taip kruopščiai nesitvarko. Juolab daryti idealios tvarkos nuomojamame bute, kur daug svetimo šlamšto, nelabai norisi. Todėl Ingos „švaru“ mamos supratimu yra „arklidė“.

– Mama man sakydavo, kad niekada neištekėsiu, juk vyrai nemyli tokių tinginių. Bet juk ištekėjau! – juokiasi Inga.

Prieš kiekvieną motinos vizitą Inga idealiai susitvarko, kad nekristų veidu į purvą. Jai kažkodėl norisi sulaukti mamos pagyrimo. Bet jai vis tiek neįtiksi. Tačiau žentui pavyko taip išplauti butą, kad uošvė įvertino. Nuo tada jis – jos numylėtinis.

Pakartoti savo žygdarbio Domantas neskuba. Juolab tai neturi prasmės, juk uošvė pamena senus jo nuopelnus. Dabar jis išvis atsipalaidavo ir gyvena taip, kaip jam norisi. Net nežino, kelintoje klasėje mokosi sūnus , nors iš pradžių buvo pavyzdinis tėvas.

Nepaisant to, kad šeimą išlaiko Inga, namų rūpesčiai irgi ant jos. Na ir vaikas, savaime aišku. Iš tokio tinginio vyro jokios naudos. Kol neįspirsi į užpakalį, jis nepasijudins.

– Tačiau mama stoja mūru ir pastoviai jį gina. Ji mano, kad aš turiu dulkeles nuo jo nurinkinėti, o ne skirtis. Neva tokį vyruką visos griebs išskėtusios rankas. Kaip gi! Mama nenori suvokti, kad Domas ne toks jau nuostabus.

Būtent todėl aš nesiruošiu nieko daryti, kad laikyčiau jį prie savo sijono. Man jo gėrimai ir šlaistymasis jau nusibodo. O ir vaikui reikalingas normalus tėvas. Jis juk per šituos 9 metus net banko įnašui nesugebėjo sutaupyti. Argi tai vyras? – nervinasi Ingrida.

Ar verta kažką įrodinėti motinai, ar beprasmiška? Kaip geriau pasielgti Ingridai? Ką manote apie susiklosčiusią situaciją?