Vyras mane paliko, nes pavydėjo mano sėkmės. Jis susirado kitą moterį – tokią, kuri jam paklustų

Susituokėme, kai abu dar studijavome. Pastojau, pasiėmiau akademines atostogas. Tačiau į studijas nebegrįžau. Tomas neleido:

– Kam tau tie mokslai? Mano mama turi dar vieną butą, galime ją pasiimti gyventi pas mus, o jos butą išnuomosime. Aš vystysiu verslą, o tu pagimdysi dar daugiau vaikų.

Mano tėvai leido mums apsigyventi jų bute, kurį planavo išnuomoti išėję į pensiją. Tomas pažadėjo, kad uždirbs nuosavam butui iki to laiko, kai mano tėvai išeis į pensiją.

Negaliu sėdėti be darbo, todėl vos dukrai suėjus pusę metų, pradėjau ieškoti veiklos ir mokytis kažko naujo. Bandžiau kepti pyragus, megzti, kurti interneto svetaines. Būtent svetainių kūrimas mane sužavėjo labiausiai. Pradėjau gauti užsakymus ir tobulinti savo įgūdžius.

– Tu labai gabi! – Tomas manimi žavėjosi. – Prižiūri dukrą, tvarkai namus ir turi naują pomėgį.

Po metų Tomas pradėjo kalbėti apie antrą vaiką ir automobilį. Jo mama turėjo nedidelį namą kaime, bet mes ten nevažiuodavome. Kelionė traukiniu su mažu vaiku buvo nesaugi. Uošvė sutiko išnuomoti savo butą, kad galėtume nusipirkti automobilį.

Automobilį rinkomės kartu. Uošvė tikėjosi, kad Tomas dažniau važiuos su ja į kaimą. Ponia Elena buvo labai maloni. Niekada nesame susipykusios, ji labai padėjo man su dukra.

Sutaupę šiek tiek pinigų, pasiėmėme paskolą automobiliui. Tvarkiau šeimos biudžetą ir pastebėjau, kad uždirbu beveik tiek pat, kiek mano vyras. Kartą jam tai pasakiau, galvodama, kad jis apsidžiaugs. Bet jis tik susiraukė ir nieko neatsakė.

Paskolą grąžinome greitai. Pagimdžiau sūnų. Užsakymų turėjau daug, todėl nebereikėjo nuomoti uošvės buto. Su ponia Elena puikiai sutarėme, tad neprieštaravau, kad ji ir toliau gyventų su mumis. Jos dėka galėjau grįžti į studijas.

Tomas buvo labai nepatenkintas:

– Kam tau tie mokslai? Mažai uždirbu? Mesk tą svetainių kūrimą. Noriu dar vieno vaiko. Mums reikia daug vaikų!

– Aš dar nesu pasiruošusi trečiam vaikui, – prieštaravau.

– Kokia nesąmonė? – Tomas nesuprato. – Mano mama tau padeda, pinigų turime, turime kur gyventi.

– Iš tikrųjų tai mano tėvų butas, – pasakiau jam.

– Bet juk jie mūsų neišmes! Tikrai to nepadarys, jei turėsime tris vaikus! – pradėjo rėkti Tomas.

Neradau su juo bendros kalbos. Tęsiau mokslus ir darbą, o jis vis labiau užsidarė savyje ir tapo nepatenkintas. Vieną dieną jis paskambino man iš darbo:

– Nuomininkai išsikraustė, šią naktį liksiu mamos bute. Reikia padirbėti, o namie vaikai triukšmauja.

Man tai nepatiko. Vyras nebenorėjo grįžti namo! Jis nenorėjo matyti vaikų. Dukra visą vakarą jo laukė. Ji negalėjo patikėti, kad tėtis neketina grįžti. Kitą dieną vėl negrįžo:

– Man reikia pabūti vienam.

Jau dvi savaites Tomas nebuvo namuose. Bendroje sąskaitoje nemačiau jo atlyginimo. Nieko jam nesakiau, kad nesusipyktume. Mano uždarbio užteko sumokėti už nuomą ir būtiniausius pirkinius.

Kai vyras pagaliau grįžo, jis elgėsi taip, lyg mes visi turėtume gailėtis ir pripažinti savo kaltę. Tačiau jis išgirdo tik dukros priekaištą, kad ją paliko, o uošvė palingavo galva ir pasakė: „Ne taip aš tave auklėjau“.

– Tai kaip bus? – paklausė Tomas vakare, kai paguldžiau vaikus. – Persigalvojai? Nori dar vaikų?

– Maniau, kad pailsėsi ir nustosies elgtis kaip despotas, – pabandžiau pajuokauti.

Kitą dieną Tomas vėl liko mamos bute. Po mėnesio jis paskambino ir pasakė, kad susirado kitą moterį. Tokią, kuri jam paklustų.

Uošvė buvo labai nustebusi sūnaus elgesiu. Ji atsiprašė manęs, o aš pasakiau, kad tai ne jos kaltė. Abi verkėme. Pusę metų gyvenome kartu, bandydamos padėti vaikams susitaikyti su tuo, kad tėtis juos paliko. Pradėjau dirbti vieno iš savo klientų įmonėje, o ponia Elena pranešė, kad ruošiasi tekėti.

Uošvė sutiko Romaną vaikų žaidimų aikštelėje, kur jis vedžiojo savo anūką. Pasirodo, jie jau kurį laiką jautė vienas kitam simpatiją. Vestuvių dieną ponia Elena pasakė, kad užrašė savo butą man. Galėčiau jį išnuomoti ir investuoti į vaikų ateitį. Arba pasamdyti auklę, nes ji išvyksta į povestuvinę kelionę. Kai mano tėvai išeis į pensiją, galėsiu persikelti į jų butą.

Tomas buvo nepatenkintas, šaukė ir pykosi, bet Romanas stojo mūsų pusėn. Jis pasirūpino, kad Tomas ir jo nauja šeima išsikraustytų iš uošvės buto. Vėliau jis surado agentūrą, kuri greitai rado nuomininkus.

Mūsų gyvenimas vėl tapo ramus. Dabar mūsų šeimoje yra tikras vyras, kuriuo galime pasitikėti.