Idomybes

Vyras nenori vaikų, kol „neatsistosime ant kojų“. Bijau, kad galiausiai aš liksiu viena, o jis pabėgs pas tą, kuri gimdys

Aš labai myliu savo sutuoktinį, man jis geriausias vyras. Tačiau yra viena nedidelė aplinkybė, kuri verčia mane jaudintis ir gimdo baimes. Esmė tame, kad mes su vyru neturime vaikų, nors susituokę jau 10 metų. Ačiū dievui, tai niekaip nesusiję su sveikata.

Paprasčiausiai mano sutuoktinis neskuba turėti vaiko. Jis mano, kad mes turime atsistoti ant kojų – nusipirkti nuosavą būstą, atsidėti pinigų, rasti gerą ir stabilų darbą…

O aš manau, kad ruošiantis visiems gyvenimo atvejams nebebus kada gyventi. Juk mums nuolat iškyla kokių nors problemų, ir „tinkamas“ laikas gali neateiti niekada. Tai kaip dabar, išvis negimdyti vaiko? Negi visos poros, turinčios vaikų, neturi jokių problemų?

Taip, aš suprantu, kad vaikas – tai didelės išlaidos. Bet mes juk uždirbame ne blogiau už kitus. Negi negalėsime susidoroti? O savas būstas – užgyvenamas dalykas. Kai kurie visą gyvenimą gyvena nuomojamame būste laimingi. Man svarbesni tarpusavio santykiai šeimoje ir kad ji būtų pilnavertė. Aš labai labai noriu mažylio! Ir kaip galima greičiau.

Tuo labiau, kad aš ne jaunėju, o metai bėga. Mano sutuoktinis paprasčiausiai to nesupranta. Kada gi man gimdyti – 45-50? O jei mes negalėsime sau „leisti“ vaiko, kai man bus 50 metų? Kiek dar laukti to momento? Ar jis išvis ateis? O ir išvis, kas per šeima be vaikų? Kam tada gyventi, dirbti ir stengtis tapti geresniu?

Yra dar vienas dalykas, kuris neduoda man ramybės. Aš bijau, kad laikas praeis, momentas bus praleistas ir mano vyras mane mes. Aš jau būsiu amžiuje, o jaunų merginų pilna. Juk niekas jo nesulaikys šalia manęs. Kas, jeigu jis susiras kitą moterį? Tą, kuri gimdys?

O jei galiausiai aš liksiu viena, be vyro ir vaikų? Kam tada bus visos aukos? Visos šios mane mane tiesiog veda iš proto! Man net miegas sutriko nuo pergyvenimų! Tiesiog negaliu susikaupti, viskas krenta iš rankų!

Aš jį taip myliu ir svajoju padovanoti mažylį. Sapne matau, kaip vaikštinėju gatve su vežimėliu. Na kaip jis to nesupranta?

Ką man daryti? Aš negaliu priversti vyro turėti vaikų. Kokiais argumentais pakeisti jo nuomonę? Spausti jį ar gudrauti ir pastoti? Kas, jei jis tiesiog nepanorės vaiko nuo manęs? Galbūt priežastis ne finansiniame stabilume?

Related Articles

You cannot copy content of this page