Žmonėms būdinga nevertinti to, ką jie turi

Deja, tokių draugų, kurie gali pasakyti tiesą į akis, labai mažai. O juk šių draugų žodžiai aukso vertės.

Šiandien vienas mano draugų nusprendė išsiskirti ir užėjo pas mane pasikalbėti iš širdies. Sėdime, geriame arbatą, šnekamės.

Ir štai ką jis man pasakė:

– Mano žmona – kvaiša! Įsigudrino pastoti nuo manęs… jei ne tas mažylis, seniai būčiau ją palikęs. Aš juk ir universitetą dėl jos mečiau, giminaičiai manęs atsisakė, draugai pasitraukė į antrą planą…

Geriausius gyvenimo metus jai paaukojau! O juk galėjau gyventi pasišvilpaudamas… mokslus būčiau baigęs.

Tačiau šie žodžiai nustebino net mane. Net arbatą į šalį pastūmiau. Kai susirinkau mintis, ėmiau komentuoti jo pasakymus: ji pastojo nuo tavęs, kadangi tu nepasirūpinai apsauga.

Žinoma, tu metei mokslus ir įsidarbinai. Tačiau tavo atlyginimas puikus, apie kokį daugelis tik svajoja. Tėvai atsisakė? Po poros metų tu sugebėjai pasistatyti naują namą.

O draugai paprasčiausiai prasigėrė. Jei ne žmona, tu nieko neturėtum. Ir ji su tavimi visą šį laiką, neišdavė.
Jis nieko neatsakė. Tiesiog pakilo ir išėjo. O kitą dieną nuėjo pas žmoną su didžiule gėlių puokšte ir papuošalu, ėmė prašyti atleidimo už viską.

Kam aš visa tai pasakoju?

Ogi tam, kad jūs suprastumėte, kad viskas, kas vyksta jūsų likime – tai tik jūsų pasirinkimo rezultatas.

Jūs turite vyrą ar žmoną, kurie lesa jums smegenis?

Jūs nepatenkinti savo darbu? Kas jus verčia visa tai kęsti? A

tminkite, kad visa tai yra jūsų pasirinkimas. O visi pasiteisinimai – tai tik nenoras kažką keisti.