Žmonės pastebėjo, kad kaimynė paslapčia glosto jų šunį per tvorą

Larisa Džails nuomojosi puikų komfortišką namą. Tačiau jos būstas turėjo tik vieną minusą – nuomotojas neleido laikyti šuns, o mergina visą gyvenimą svajojo apie augintinį. Ir nors namie buvo nuostabi katė, jai vis tiek trūko šunelio.

Tačiau greitai jos kaimynai įsigijo šuniuką, kurį pavadino Džeiku. Larisa pagalvojo, kad gali išeiti iš namų, kad paglostytų augintinį.

Tvora tarp merginos namo ir kaimynų kiemo buvo gana susidėvėjusi. Kol Džeikas buvo šuniukas, jai pakako pasilenkti per ją, kad pasiektų gyvūno nosį.

Kai šuo užaugo, ji jau pasiekdavo jo galvą.

Tačiau greitai kaimynai nusprendė pastatyti naują tvorą, ir ji buvo jau daug aukštesnė už ankstesniąją. Tačiau žmonės pastebėjo, kad Larisa paslapčia glosto jų šunį, todėl nusprendė tvoroje padaryti mažą langelį, kad augintinis galėtų įkišti į jį snukutį, o mergina galėtų jį glostyti.

Po to kiekvieną kartą, kai šunelis išgirsdavo, kad Larisa išeina iš namo, jis dėdavo savo didžiules letenas ant lango, iškišdavo pro jį snukį ir laukdavo,kol mergina prieis ir jį paglostys.

Nemanykite, kad šeimininkai ignoruoja Džeiką, tiesiog mažylis mėgsta dėmesį ir mano, kad švelnumo nebūna per daug. Larisa sako, kad jo šeimininkai nuostabūs ir ji gyvenime nesutiko labiau patenkinto šuns.

Šuo pasitikdavo merginą prie lango nepriklausomai nuo to, koks oras būdavo lauke. Paprastai jis vaikštinėja savo kieme arba miega šiltoje būdelėje, tačiau nė karto nepraleido galimybės „pabendrauti“ su miela kaimyne.

Neseniai Larisa ištekėjo ir persikėlė į kitą miestą, tačiau ji vis tiek lanko šunį. O Džeikas jau spėjo susidraugauti su naujais kaimynais, kurie gyvena name, kur anksčiau gyveno mergina.

Nauji gyventojai irgi myli šunelį ir net nukasė takelį sniege, kad būtų patogu prieiti prie lango tvoroje.