Nenurykite nuoskaudos – apsinuodysite!

Apie įžeidimus ne kartą rašyta psichologiniuose straipsniuose ir knygose. Tačiau žmonės įsižeidžia vėl ir vėl. Ypač nuoskauda būdinga emociškai nebrandiems žmonėms ir tiems, kurie yra priklausomi arba kopriklausomi. Kodėl taip? Ir link ko tai veda? Aplinkinių žmonių ar pasaulio elgesys neatitinka mano lūkesčių. Tuo remdamiesi matome, kad žmogus turi kažkokių lūkesčių iš kito, situacijos ar pasaulio, tai yra, jis turi tam tikrą poreikį, kurį nori patenkinti išorinių jėgų (žmonių, pasaulio) pagalba.

Kai žmogus kopriklausomas ar priklausomas, arba psichologiškai nebrandus – jis retai supranta savo poreikius.

Greičiau vietoje malonumo ieško surogato, kaip aklas kačiukas. Kopriklausomi labiau linkę įsižeisti, kadangi išvis gyvena svetimais poreikiais, jausmais ir gyvenimais, o juk savi poreikiai niekur nedingsta… Tačiau jų nesuprasdami ir nemokėdami jų patenkinti savarankiškai, jie tikisi iš kitų. Žinoma, šie lūkesčiai pagrinde nepasiteisina, kadangi objektas, pasirinktas lūkesčių tenkinimui, visiškai negali jų patenkinti.

Paradoksas slypi būtent šiame iliuziniame žaidime, kad labai pasistengus ir ožys duos pieno.

Pažiūrėkime metaforos su maistu pavyzdžiu: pavyzdžiui, jei jūs alkanas ir jums jūsų poreikio patenkinimui duoda nežinomą produktą. Jūs įsidedate jį į burną ir jaučiate kartų skonį. Ką jūs darysite?

Žinoma, išspjausite, taip? Natūrali reakcija nuo vaikystės – išspjauti kartų. Ir patenkinsite poreikį kitu
būdu, suvalgysite kažką kito, skanesnio, juk jūs suprantate, kad esate alkani. O jei jūs nesuvokiate savo poreikio, tai jūsų pojūčiai sulaužyti nuo vaikystės, jūs gyvenate svetimais jausmais ir norais.

Poreikius, net nesuvokiamus, vis tiek reikia tenkinti (priėmimo, meilės, reikšmingumo, pagarbos ir kito) ir objektas, iš kurio jūs pasąmonėje tikitės, kad jis juos patenkins – jūsų lūkesčių nepateisina (nors jūsų galvoje tikrai PRIVALO). Kyla nuoskauda… Atsimenate, koks tai pojūtis? Gumulas gerklėje, kartus skonis… Taip? Ir ką jūs su tuo darote? Praryjate? Jei jūs psichiškai sveikas ir norite gyventi toliau, tai ne.

O jei taip, tai reguliariai save nuodijate (kaip nežinomu karčiu maistu) turėdami viltį, kad šis objektas supranta ir visgi patenkins jus taip, kaip jūs tikitės. Sutrinka jūsų hormoninis fonas, kūnas, protas, emocijos… O jūs užsispyrę tikitės… Argi tai įmanoma? Kartus produktas netaps saldžiu, ką bedarytum…

Galbūt laikas suvokti savo poreikius ir rasti kitą jų patenkinimo būdą? O įžeidimus geriau išspjauti, kad
jūsų sveikata būtų gera!