Jei tik ji būtų žinojusi, kad apkabina motiną paskutinį kartą

Tai buvo pats paprasčiausias rytas. Ir niekas nepranašavo bėdos. Visi baisūs įvykiai nutiko staiga. Išaušo ilgai laukta Linos išeiginė ir ji labai norėjo išsimiegoti.

Tačiau motina panoro, kad Lina palydėtų ją iki durų – reikėjo važiuoti į darbą.

Jos su mama buvo labai artimos – Lina gerai elgėsi su motina. Mergina pusiaumiga priėjo prie durų ir pabučiavo mamą, apkabino ją. Uždariusi paskui mamą duris, Lina vėl griuvo į lovą.

Dienos bėgyje motina keliskart kalbėjosi su dukra įvairiais klausimais. Ji buvo linksma ir besidžiaugianti gyvenimu, net juokavo. Kai eilinį kartą paskambino dukrai, net su šypsena ištarė, kad jau ilgisi.

Vėliau Lina supras, kad motina greičiausiai nujautė kažką negero ir todėl stengėsi kuo ilgiau pasikalbėti su dukra.

Į dienos pabaigą Lina pasivaikščiojo po parduotuves ir nusprendė mamai paruošti jos mėgstamą vakarienę. Ir čia skambutis – jis padalijo Linos gyvenimą į prieš ir po.

Jūsų motina žuvo – pasakė aname laido gale.

Negalima taip juokauti! – tyliai ėmė piktintis Lina.

Niekas nejuokauja – įvyko avarija…

Linai sulinko kojos, ėmė drebėti rankos, ji suriko. To tiesiog negali būti. Ten turbūt kažką supainiojo.

Lina dar kartą paskambino tuo numeriu. Norėjo pasitikslinti kai kurias detales. Jai pasiūlė atvykti į policijos poskyrį.

Iki pat paskutinio momento Lina galvojo, kad jie suklydo. Kol ji atvyko į poskyrį, atėjo naktis. Tyrėjai jos kažko klausinėjo, tačiau Lina nesuprato klausimų. Kai jai parodė nuotraukas iš avarijos vietos, visos jos viltys subyrėjo į šipulius.

Taip išeina, kad jos mylimiausios ir brangiausios mamos nebėra… Kaip taip gali būti? Ji bandė laikytis, tačiau išdavikiškos ašaros ritosi skruostais.

Mergina galvojo, kad negalės pakelti šio skausmo ir nesulaikė raudos.

Lina vėl ir vėl prisiminė tą nelemtą dieną. Vėl ir vėl. Ir taip nuolatos. Ji galvojo apie intonaciją, apie judesius, apie mimiką. Apie visus paskutinius veiksmus.

Mergina labiausiai pasaulyje norėjo prisiglausti prie mamos, apkabinti ją ir eilinį kartą pranešti, kaip ji jai reikalinga. Tačiau praeities nesugrąžinsi…