“Gausi dvejetą – atimsiu telefoną“ arba kodėl negalima bausti už klaidas

Kai kurie vaikai skaudžiai išgyvena nesėkmes. Pergyvena, jaučiasi kvailais. O kas dėl to kaltas? Tėvai turi aiškinti vaikams , kad klaida – tai ne pasaulio pabaiga.

Įsivaizduokime: Vytas mokosi mokykloje. Jis ne pirmūnas, bet ir ne dvejetukininkas. Nesivaiko pažymių, bet jeigu gaus dvejetą, mama uždraus žaisti kompiuteriu.

Jis priverstas kiekvieną vakarą sėdėti prie vadovėlių ir zubrinti algebrą, chemiją, fiziką – ką tik nori. Kartais jis nesupranta, ką nori pasakyti vadovėlio autorius ar kokių atsakymų iš jo tikisi mokytojas.

Vytas nenori padaryti klaidos kontroliniame darbe, todėl kad jam reikia gero pažymio. „Vaikinas siekia žinių“ arba „O kaip kitaip išmokti medžiagą?“ – galbūt tokios mintys kilo jūsų galvoje. O ar padės „zubrinimas“ suprasti medžiagą? Ir kas svarbiau: žinios ar pažymys?

Jei Vytas blogai pasiruoš pamokai, jis padarys klaidą. Jei padarys klaidą, gaus blogą pažymį. Jei gaus blogą pažymį – tėvai nusimins ir atims kompiuterį. Ar Vytas taps protingas, jei jis zubrina medžiagą ne dėl žinių, o dėl pažymio? Ar jis prisimins išmokta, pavyzdžiui, po savaitės?

Ne, neprisimins. Geri pažymiai – tai, žinoma, malonus bonusas, tačiau žinios svarbiau! Vaikas bijo padaryti klaidą, todėl kad ją seks bausmė – dvejetas, mėgstamo žaislo atėmimas (mūsų atveju – kompiuterio), draudimas savaitę žiūrėti televizorių.

Vaikui kyla baimė padaryti klaidą ir būti nubaustam. O tėvų užduotis – ne riboti vaiko džiaugsmus, o paaiškinti, kad klysti normalu.

Kodėl? Pasakoju:

1. Klaidos – pažintinio proceso dalis.

2. Patirtis, iš kurios galima išmokti naudingą pamoką.

3. Klaidos – atsakomybė, kurią vaikas turi suprasti ir priimti, kad eitų toliau.

4. Tai mokymasis. Mes mokomės iš klaidų – savų ir svetimų.

5. Už kiekvieno sėkmingo rezultato slypi šimtai neteisingų poelgių; vaikui reikia paaiškinti, kad jo
veiksmų fokusas turi būti nukreiptas į procesą, kuris priartins prie rezultato.

6. Klydimas – tai savo baimių ir nepasitikėjimo įveikimas.

7. Neklysta tik tas, kuris nieko nedaro.

8. Klaidos leidžia analizuoti savo darbą ir daryti išvadas.

9. Klaidos mažina šansą jas pakartoti ar padaryti kitas, kurios turės negatyvų rezultatą.

Jei vaikas vengia klaidų, jis negalės pilnaverčiai adaptuotis visuomenėje, kur kiekvienas sprendimas – tai rezultatas, gautas pergalių ir pralaimėjimų keliu. Albertas Enšteinas pasakė:

„Tas, kuris niekada neklydo, niekada ir nepatyrė nieko naujo“.

Pažvelkite į klaidas iš kitos pusės!