Kuo baigėsi neįprasta 10 metų trukusi meškos ir katės draugystė

Kartais gamta apjungia visiškai skirtingus padarus po draugystės skydu. Taip nutiko viename iš Vokietijos zoologijos sodų.

Meška Pelytė pragyveno jau nemažai metų. Garbingame amžiuje ją mažai kas domino. Nors lepečkojės laikymo sąlygos buvo idealios, tačiau ji su liūdesiu stebėjo metų laikų kaitą. Viskas buvo taip, kol jos gyvenime neatsirado artimas draugas.

Kartą netoli meškos pasirodė juoda katė. Ji niekur nėjo ir iš pradžių tai nervino gyvūną. Bet greitai jos
tapo neišskiriama porele. Kartu miegojo, pietavo, išdykavo.

Katė rodė dėmesį savo vyresniajai draugei, meilinosi jai ir niekada toli nenueidavo. Kai likimas jau skyrė jas, jos vis tiek stengėsi laikytis viena kitos. Deja, ši istorija negalėjo tęstis amžinai.

Pelytės dienos baigėsi ir jos bičiulė dingo iš zoologijos sodo, nes jos daugiau niekas ten nelaikė. Kur ji iškeliavo – niekas nepasakys. Galbūt atsirado gera širdis, priglaudusi ją, o galbūt ji išėjo, nes neliko priežasties būti ten.