Visą širdį sudėjome į sūnų, o jis susidėjo su pirma sutikta ir išvyko

Nesuprantu, už ką man visa tai. Mes su vyru tiek jėgų įdėjome į sūnų, auklėjome jį, puoselėjome, o jis susidėjo nežinia su kuo ir pamiršo tėvus.

Auklėdami sūnų mes visada jį mokėme, kad teisingumas ir tiesa svarbiausi gyvenime. Mūsų šeimoje priimta sakyti tiesą į akis. Kam kaupti savyje nuoskaudas, pyktį, nepasitenkinimą. Kad paskui išsilietum? Ar išvis visą gyvenimą laikytum jas savyje? Iškart pasakai tiesą ir visiems lengviau.

Štai todėl aš netylėjau, kai pamačiau sūnaus merginą. Ji lyg ir buvo paprasta kaimo mergina, tačiau veide atsispindėjo turtinga patirtis su vyrais.

Ne dėl tokių mergelių auginau savo auksą. Mano berniukas išaugo apsuptas meile, rūpesčiu. Mes saugojome jį nuo negandų. Juk taip ir turi elgtis mylintys tėvai ir pirmiausia mylinti motina bei žmona.

Visame kame įpratau demonstruoti savo rūpestį ir meilę. Pavyzdžiui, visada ruošiu šviežią maistą. Neleidžiu savo berniukams valgyti pašildytų patiekalų. Tai nesveika. O ir aš ne tinginė, kad po darbo nesugebėčiau pastovėti prie viryklės.

Sūnaus išrinktoji, išgirdusi, kad mano berniukas įpratęs iš ryto apsivilkti išlygintus marškinius, pusryčiauti su kava ir pasiimti su savimi pietus, persikreipė.

Paskui pareiškė, kad nesidarbino virėja ir tarnaite, kad taip šokinėtų apie vyriškį. Iškart matosi jos natūra. Dar ne žmona, o komanduoja. Su tokiu charakteriu iš jos galima tikėtis ko tik nori.

Žinoma, papasakojau savo apmąstymus sūnui. Jis susiraukė, pasakė, kad išsiaiškins pats. Na kaip jis gali išsiaiškinti, pats dar vaikas. Tik 30 tuoj bus.

O pas vyrus smegenys atsiranda tik apie 50. Štai mano vyras, pavyzdžiui, ilgai nesutiko, kad be mano pagalbos jis nesusidoros. Paskui susitaikė. Dabar jam žymiai lengviau. Daro viską, ką pasakysiu. Juk moteris svarbiausia. Jai geriau matyti, ko šeimai reikia.

Merginos pažiūros buvo feministinės. Jos mintyse karjera, o visa kita antrame plane. O turi būti atvirkščiai. Moteris – namų židinio saugotoja ir šeimos gerovė jai turi būti pirmoje vietoje.

Karjera gi galima užsiimti, jei lieka laiko po namų reikalų. Todėl uždraudžiau sūnui imti į žmonas tą merginą. Aplink pilna tinkamų kandidatūrų. Dešimtį turiu numačiusi.

Tik sūnus visiškai nenorėjo klausyti. Skandalai pas mus buvo kiekvieną dieną. Aš jam aiškinu, kad susieti gyvenimą su šia mergina – bloga idėja. Nieko gero iš to neišeis.

Neleisiu, kad jis gadintųsi sau gyvenimą. O jis trenkė durimis ir išėjo. Nakvojo nežinia kur. Ryte pasirodė ir pareiškė, kad gyvens išsinuomotame bute. Bandžiau jį sustabdyti, tačiau nieko neišėjo. Po mėnesio sužinojau, kad jis vedė. Ir ką. Gerai, žinoma, kad ne tą, kurią buvo atsivedęs. Tačiau susirado nežinia ką. Pažįstamas su ja kelias savaites.

Taip pasakė sūnaus draugas. Priverčiau vyrą pasikalbėti su mūsų berniuku. Jis pasakė, kad vedė mano pykčiui. Nori įrodyti, kad viską gali spręsti pats.

Man tai buvo smūgis. O neseniai sužinojau, kad sūnus su žmona išvyko. Kaip jis taip galėjo. Kiek jėgų, lėšų mes į jį investavome, o jis mus išbraukė iš gyvenimo.

Kaip jis ten gyvens? Be mūsų patarimo, meilės ir palaikymo jam bus labai sunku.

Niekas juo taip nesirūpins, kaip aš. Gims vaikai. Aš jų nė nepamatysiu. Ką motina galės jiems duoti? Mes juk visiškai nieko apie ją nežinome. Kas pastūmėjo mano berniuką ryžtis tokiam poelgiui? Matyt, tai tos Ailinos, su kuria mus buvo supažindinęs, įtaka. Iki jos jis toks nebuvo.