Tas, kuris liko šalia – tam jūs ir reikalingi

Tačiau kartais tai supranti per vėlai…

Šie santykiai baigsis blogai. Taip galima iškart pasakyti pagal vieną vienintelį požymį – kaip su žmogumi elgiamasi ligos metu. Užkrečiamos ligos, kai galima ir pačiam nukentėti. Arba sunkios ligos, kai reikia priežiūros, išlaidų, pastangų…

Ne, atsargumo priemonės – tai normalu ir gerai. Tai protinga. Bet štai, pavyzdžiui, kai Ana Bolein susirgo prakaitine – tuomet buvo epidemija – Henrikas Tiudoras greitai evakavosi. Nors lyg ir labai mylėjo Aną.

Kūrė jai balades, piešė laiškuose širdeles ir šypsenėles. Brangias dovanas dovanojo. Jis Aną tiesiog dievino, gyventi be jos negalėjo!

Jūs žinote, visai galėjo. Jis mylėjo gyvenimą ir save labiau nei Aną. Tai visiškai suprantama iš jo guodžiančio laiško sunkiai sergančiai mylimajai. Henrikas parašė, kad moterys visgi rečiau miršta, nei vyrai. Tai turėtų tave padrąsinti, brangioji.

Ir net aš buvau pasiruošęs priimti pusę jos ligos. Ne visą, aišku. Bet pusę paimčiau. Teoriškai. Sveik mano džiaugsmui, brangioji Ana. Iki kitų susitikimų!

Ana ėmė ir pasveiko. Ir karalius, pamatęs, kad favoritė sveika, grįžo ir čiupo ją į glėbį. O paskui net vedė ją!

O vėliau nukirto galvą. Ana jam kažkaip nusibodo, aistra išblėso ir žavesys praėjo. Atėjo supratimas, kad Ana paprasta ragana. Ir privertė karalių ją vesti burtais. Toks supratimas dažnai ateina tiems, kuriems nusibodo buvęs mylimas žmogus…

Tai, kaip žmogus elgiasi su jumis ligoje – būtent taip jis su jumis ir elgiasi. Ir taip susiklostys jūsų santykiai vėliau, net jei jis dovanoja dovanas, siunčia širdeles ir šypsenėles. Ir kalba meilės žodžius. Kol jūs sveiki.

Nečiaudite ir neapsipilate prakaitu. Arba neprašote paduoti stiklinę vandens. Jei patarė būti drąsiam ir atsiuntė atvirutę su pozityviu lozungu, bet neatsiuntė vaistų ir nepadavė atsigerti, nieko gero nebus.

Paskui jūs atsistosite ant silpnų kojelių ir įkvėpsite pilna krūtine – štai tada jūs vėl būsite reikalingi ir įdomūs. Kol nenusibosite… Ir neatsiras kažkas įdomesnio…

Tai ne tik apie romantinius santykius. Tai ir apie darbą. Apie giminaičius. Apie pažįstamus. Apie jūsų talento gerbėjus. Kaip jie išties žvelgia į jus, lengva suprasti jūsų ligos metu.

O sveiki, energingi, pilni jėgų mes visiems reikalingi. O ligoti – beveik niekam.

Tam, kas liko šalia – tam ir reikalingi. Bet kartais tai supranti per vėlai…