„Ačiū tau, Viešpatie, už visą tą meilę, kuri buvo man dovanota…“ Agatai Kristi stuktelėjo 40, kai jai pasipiršo 24 metų Maksas Melounas

Agatai Kristi stuktelėjo 40, kai jai pasipiršo 24 metų Maksas Melounas. Pamilo ją labai. Nors tais laikais 40 buvo beveik senatvė. Ir amžiaus skirtumas didžiulis.

Agata protingai pasitarė su seserimi. Ir sesuo jai dar protingiau atsakė, kad reikia palaukti. Agata daug vyresnė. Labai daug. Ji jau gana pagyvenusi dama. Todėl reikia neskubėti, o patikrinti savo ir jaunuolio jausmus.

Kokius tris metelius palaukti atskirai. O paskui viskas ir paaiškės: meilė tai ar susižavėjimas.

Štai tada Agata ir priėmė sprendimą. Ji atsakė seseriai aiškiai ir paprastai:

„Matai, per tuos tris metus aš dar labiau pasensiu. Gyvenimas praeina, laikas bėga greit. Manau, aš tekėsiu už Makso, jei jis siūlo. Ir išvis – maža kas ten ateityje…“

Tai buvo protingas ir geras sprendimas. Kartais reikia palaukti, žinoma, ir patikrinti. Bet gyvenimas tai praeina. Ir šansai dingsta. Ir traukinys išvažiuoja iš perono – į jį galima ir nespėti, kol svarstai, lauki, devynis kartus pamatuoji…

Ir Agata ištekėjo ir laimingai pragyveno su vyru iki gilios senatvės. O jei būtų laukusi, būtų pasenusi. Ir jaunuolis galėjo pavargti laukti – taip irgi būna.

Ir išvis, paskui prasidėjo karas, kurį Agata ir Maksas per stebuklą išgyveno ir liko gyvi. Taigi, sprendimas kartais nemėgsta atidėliojimų.

Reikia kalti geležį kol karšta, jei kalbame apie mūsų gyvenimą, apie jausmus, apie naujas galimybes ir šansus. Antro šanso gali nebūti. Ir trys metai – tai labai ilgas laikas pakankamai trumpam žmogaus gyvenimui.

Maksas ir Agata kartu pragyveno 45 metus, nors visi abejojo jų santuokos sėkme.

Rašytojai vyras visada buvo svarbiausias jos gyvenime. Net savo anūką ji pavadino tik „antru mylimiausiu vyru“. Tačiau daugybėje interviu kalbėdami apie savo santuoką, Maksas ir Agata visada vengė žodžio „meilė“, pasirinkdami žodžius „sėkmė“, „sėkmingas atvejis“.

Autobiografijoje Kristi, reziumuodama savo ilgą gyvenimą, vadino susitikimą su Maksu Melounu svarbiausiu likimo įvykiu:

„Ačiū tau, Viešpatie, už visą tą meilę, kuri buvo man dovanota…“